Visąlaik sakydavau, kad man gyvenime reikia pokyčių. Maždaug kas pusantrų metų, tokių didelių. Tada jaučiuos labai gerai. Nes realiai nuo 7 klasės visada įvykdavo kažkas tokio didelio, kas visiškai pakeisdavo mano gyvenimą. Ir visada sąžiningai maždaug 18 mėnėsių intervale. :) Bet užsistovėjau vietoje. Paskutinį kartą kažkas didelio ir gero nutiko prieš 2 metus. Už mėnėsio baigsiu universitetą, susirasiu darbą, keisiu gyvenamą vietą ir t.t. Atrodo didelis pokytis? Bet šį kartą atrodo, kad man jo nepakanka. Noriu kažko daugiau. Noriu apvirtimo 180 laipsnių. Noriu išvažiuoti į Niujorką, pagyventi ten porą metu, visiškai iš naujo užmegzti pažinčių ratą. Iš bėdos tiktų ir Los Andželas. :) Noriu pakeisti aplinką, žmones, viską. Ne dėl to, kad aplinka ar žmonės manęs netenkina. Tiesiog.
Noriu pamatyti, kaip gyvena kiti žmonės. Kažkaip sunkiai kartais sekasi suvokti, kad kitur kitaip. Noriu pamatyti tai, kaip kitų vietų gyventojas, ne turistas. Bet tuo pačiu nežinau, ar man tam užteks drąsos. Bet manau tai labai dažnas noras :)
Bet tuo pačiu ateina mintys, kad nu visgi gyvenimas nėra amžinas. Kad jei to nepadarysiu, taip ir nugyvensiu. Neįdomiai. Kad nereikia bijoti. Kad kiek gyvenime lipau iš komforto zonos, tiek viskas pavyko puikiai ir davė tik naudą.
Per pastaruosius metus praradau nemažai idealizmo, ir įgavau kritiškumo. Labai liūdna dėl to, ir labai reikia stengtis tai pakeisti. Apskritai pasikeičiau ne į gerą. Iš ankstesnio komunikabilaus, linksmo, dažnai kompanijos centro žmogaus, tapau labiau uždaras, rimtesnis, mėgstantis labiau klausyti negu kalbėti. Bet aš to nenoriu. Aš noriu grįžti ir būti tas linksmas ir fainas.
Galbūt todėl ir noriu kitos aplinkos ir kito gyvenimo. Nes jaučiu, kad dabar save susivaržiau su aplinka, ir kitoje aplinkoje atsigaučiau, ir būčiau toks, koks tikrai esu, ir koks patinku sau. Tiesa, įgijau ir daug gerų savybių. Bet jas nusveria tai, kad praradau požiūrį į viską žiūrėti pozityviai. :) tai dėl to ir atrodo viskas ne taip gerai.
Gal tiesiog trūksta tikslo? Pamenu antro kurso pradžioj išsikėliau sau daug tikslų. Ir tokių, kad net nelabai galvojau, kad juos įgyvendinsiu. Db tiksliai visų neprisimenu, bet man rodos viską įgyvendinau.
Reikia tikėtis, kad tokie apmąstymai veda prie didelių tikslų. Vienas dalykas nepasikeite - mąstau baisiai daug apie viską. Kartais gerai, kartais ne.
Ką noriu pasakyti šiuo įrašu? Nežinau. :) bet atrodo, kad reikia mintis sudėlioti raštu.
Atrodo, kad padėjo :)
Nes nemanau, kad gyvenimas toks blogas, kokį čia išreiškiau ir tikrai man nėra taip blogai. Gyvenimas geras. Ir gražus. :)
Vienu žodžiu. Reikia daug pamąstymo. Tik šį kartą gerąja prasme :)
