Visąlaik sakydavau, kad man gyvenime reikia pokyčių. Maždaug kas pusantrų metų, tokių didelių. Tada jaučiuos labai gerai. Nes realiai nuo 7 klasės visada įvykdavo kažkas tokio didelio, kas visiškai pakeisdavo mano gyvenimą. Ir visada sąžiningai maždaug 18 mėnėsių intervale. :) Bet užsistovėjau vietoje. Paskutinį kartą kažkas didelio ir gero nutiko prieš 2 metus. Už mėnėsio baigsiu universitetą, susirasiu darbą, keisiu gyvenamą vietą ir t.t. Atrodo didelis pokytis? Bet šį kartą atrodo, kad man jo nepakanka. Noriu kažko daugiau. Noriu apvirtimo 180 laipsnių. Noriu išvažiuoti į Niujorką, pagyventi ten porą metu, visiškai iš naujo užmegzti pažinčių ratą. Iš bėdos tiktų ir Los Andželas. :) Noriu pakeisti aplinką, žmones, viską. Ne dėl to, kad aplinka ar žmonės manęs netenkina. Tiesiog.
Noriu pamatyti, kaip gyvena kiti žmonės. Kažkaip sunkiai kartais sekasi suvokti, kad kitur kitaip. Noriu pamatyti tai, kaip kitų vietų gyventojas, ne turistas. Bet tuo pačiu nežinau, ar man tam užteks drąsos. Bet manau tai labai dažnas noras :)
Bet tuo pačiu ateina mintys, kad nu visgi gyvenimas nėra amžinas. Kad jei to nepadarysiu, taip ir nugyvensiu. Neįdomiai. Kad nereikia bijoti. Kad kiek gyvenime lipau iš komforto zonos, tiek viskas pavyko puikiai ir davė tik naudą.
Per pastaruosius metus praradau nemažai idealizmo, ir įgavau kritiškumo. Labai liūdna dėl to, ir labai reikia stengtis tai pakeisti. Apskritai pasikeičiau ne į gerą. Iš ankstesnio komunikabilaus, linksmo, dažnai kompanijos centro žmogaus, tapau labiau uždaras, rimtesnis, mėgstantis labiau klausyti negu kalbėti. Bet aš to nenoriu. Aš noriu grįžti ir būti tas linksmas ir fainas.
Galbūt todėl ir noriu kitos aplinkos ir kito gyvenimo. Nes jaučiu, kad dabar save susivaržiau su aplinka, ir kitoje aplinkoje atsigaučiau, ir būčiau toks, koks tikrai esu, ir koks patinku sau. Tiesa, įgijau ir daug gerų savybių. Bet jas nusveria tai, kad praradau požiūrį į viską žiūrėti pozityviai. :) tai dėl to ir atrodo viskas ne taip gerai.
Gal tiesiog trūksta tikslo? Pamenu antro kurso pradžioj išsikėliau sau daug tikslų. Ir tokių, kad net nelabai galvojau, kad juos įgyvendinsiu. Db tiksliai visų neprisimenu, bet man rodos viską įgyvendinau.
Reikia tikėtis, kad tokie apmąstymai veda prie didelių tikslų. Vienas dalykas nepasikeite - mąstau baisiai daug apie viską. Kartais gerai, kartais ne.
Ką noriu pasakyti šiuo įrašu? Nežinau. :) bet atrodo, kad reikia mintis sudėlioti raštu.
Atrodo, kad padėjo :)
Nes nemanau, kad gyvenimas toks blogas, kokį čia išreiškiau ir tikrai man nėra taip blogai. Gyvenimas geras. Ir gražus. :)
Vienu žodžiu. Reikia daug pamąstymo. Tik šį kartą gerąja prasme :)
2014 m. gegužės 1 d., ketvirtadienis
2014 m. vasario 16 d., sekmadienis
Mano mintys apie Valentino dieną
Prieš keletą dienų praūžė didžiulė šventė jaunimo tarpe. Taip, turbūt supratote, kalbu apie Valentino dieną. Atvirai sakant, visiškai nesuprantu tos dienos sureikšminimo. Iškart apsiginsiu, nuo jums gal kylančios minties, kad sėdi vienas per tą dieną, todėl ir nemėgsti. Ne, antrus metus per ją turiu antrą pusę, ir realiai tai mano požiūrio į Valentino dieną nepakeitė. Vis dar jos nesuprantu. Ok, tai reikia nuo kažko pradėti. Išskirsiu kelis dalykus, kurie susiję su šia diena man pasirodė aktualiausi.
Ok, pirmiausia - sukomercinimas. Nepamenu, kad prekybos centrai (išskirtinai Maxima), likus trims savaitėms sudėtų atskirą skyrių Valentino dienos prekėms (gera atmintimi pasigirti negaliu, tai jeigų ką, pataisykit). Šiemet tai įvyko. Prekybininkus labai lengva suprasti, jiems reikia tokių dienų, nes stipriai išauga pardavimas, ir dėl to yra kuriama apskritai masinė psichozė. Bet gaila, kad žmonės tam pasiduoda. Prie viso to prisideda ir kitų parduotuvių išskirtiniai pasiūlymai Valentino dienos proga, arba apskritai, pasipiršimas per Valentino dieną prie stendo, kuris atsirado per Akropolio konkursą (galima ginčytis, bet man čia panašaus lygio, kaip pasipiršimas nusileidusiame Wizzair lėktuve, 50km už Paryžiaus, kad po to galėtų anūkams pasakoti, kaip romantiškai senelis pasipiršo močiutei Paryžiuje :))
Labai juokinga pasirodė Facebooke pamatytos kelios nuotraukos, kuriose merginoms slapti gerbėjai padovanojo po ne vieną rožę, plius visokių saldainių ir t.t. Na, džiugu, kad merginoms tokie dalykai pakėlė nuotaiką. Tik man tie gerbėjai tokie juokingi pasirodė. Galima sakyti, kad aš labai netikiu altruistiška tokia meile, bet nu tipo, nusiunti panai gėlių, visokių ten fainų dalykų, ir net nepasakai, kad tai nuo tavęs, ir po to vėl sau gyveni galvodamas, o gal ji suprato, o gal ji man dabar parašys ir t.t.? O gal ji nesuprato, pagalvojo, kad tai nuo kito vaikino, parašė jam, jis pamąstė, kad gal čia gerai gavosi, ir apsimetė, ir db vaikšto su ja į pasimatymus? :)) Aišku perdedu, bet man tiesiog juokinga. Tokiu atveju būtų paprasčiau būti vyru, nueiti pas ją su tom gėlėm ir pasveikinti. :) Ok, kai kuriais atvejai tai tikrai neturėtų būti lengva, ypač kai žmonės nėra įsitikinę, kad kitas žmogus kažką jaučiu. Bet bent jau žinosi, ir vat, gali būti taip, kad ta pati Valentino diena taps puikiu prisiminu ir draugystės pradžia :)
Apskritai, didžiąja dalimi Valentino diena yra svarbi moterims, ne vyrams. Tai moterims kelia paniką, kad jos yra vienos, ir o dieve, bus vienos per Valentino dieną. Kaip jos tai išgyvens? O tai kaip mielosios moterys tai išgyvena likusias 364 dienas? Labai mane prajuokina internete populiari frazė: "Nesijaudink, kad per Valentino dieną esi vienišas ir tavęs niekas nemyli. Tavęs niekas nemyli ir likusias 364 dienas per metus". Iš moterų kyla didžioji dalis depresijų ir negatyvių minčių prieš Valentino dieną, taip pat tų pačių blogų įrašų, internetinių pokštų, realiai ne viename seriale paminėta situacija, kaip prieš Valentino dieną moteris depresuoja. Visa tai dalinai paskatina ir merginos, kurios masiškai kelia nuotraukas į Facebooką su savo mylimųjų staigmenomis. Iš vienos pusės tai atrodo faina ir miela, jos tiesiog nori pasidžiaugti savo laime su kitais. Iš kitos, tai primena kažkokias varžybas. Nesu girdėjęs tokios situacijos, bet atrodo, kad nenustebčiau, jei kokiam vaikinui būtų sudėtingoka finansinė situacija tuo metu, ir jisai padovanotų iš savo paskutinių lėšų tarkim rožę kokią vieną merginai, ir mergina dėl to susiparintų, kad negali net pasauliui parodyti nieko, ir neprisirinkti daugiau Like. Žinoma, vėl perdedu, bet, kartais taip gali pasirodyti :) Žinoma, tai tikrai taikau ne visoms merginoms, ir žinoma pripažįstu, kad yra ir tokių vaikinų.
Dar vienas aspektas tai būtų tas, kad Valentino diena kai kuriems vyrams yra maždaug: "Ai, nupirksiu gėlių, atsikabins ir po to galėsiu vėl nekreipti dėmėsio". Labai nemėgstu to, kad gėlės yra perkamos tik tada, kai reikia, ir net nenorima daryti kažkokių staigmenų, bei stengtis. O tokios šventės tam yra puiki proga.
Taigi realiai didžiausias Valentino dienos minusas yra tas, kad nemažai daliai žmonių tai yra labai niūri diena. Ok, galim sakyti, kad jie patys kalti, bet reikėtų pabrėžti, kad visgi žmonės linkę pasiduoti aplinkai, žiniasklaidai, ir t.t., ir net tokie, kuriems atrodo, kad nesvarbu, gali tą dieną nesijausti itin gerai.
Tačiau, reikia pripažinti,kad ši diena turi ir pliusų. Eidamas pro gėlių turgelį mačiau, kiek daug vyrų eina pirkti gėlių savo antrosioms pusėms. Kažkaip pajutau tą atmosferą, kad va, o gal ir gerai, kad yra ta diena. Galbūt, jei šios dienos nebūtų, kai kurios moterys gėlių gautų tik per gimtadienius, ar panašiai. Taip pat pagalvojau, kad tuo pačiu tai diena, kai visgi nemaža dalis žmonių stipriai džiaugiasi, ir yra tiesiog laimingi, ir gali paminėti savo buvimą kartu.
Todėl apskritai sakant, pakeisčiau požiūrį į Valentino dieną tokiu atveju, jei ji taptu kažkuo tokiu - paprasta, dviejų žmonių buvimo kartu diena, tačiau tuo pačiu visi vieniši žmonės tą nesijaustų blogai. Ir ypač tada pakeisčiau, jei verslininkai nebedarytų sau iš to pinigų. Kai pagalvoji - idealiame pasaulyje, gal ir įmanoma :D
P.s. Negalvokit, kad aš toks blogas, ir visa tai aiškinau savo antrai pusei bei iš principo atsisakiau susitikti Vasario 14-ąją. Buvau vienas iš tų žmonių, kurie ėjo į gėlių turgelį ieškoti gražių rožių. Tačiau taip pat nepamirštu to daryti ir be progų. Kitaip abejoju, ar turėčiau teisę visą tai dabar rašyti :))
Tam kartui tiek :)
Ok, pirmiausia - sukomercinimas. Nepamenu, kad prekybos centrai (išskirtinai Maxima), likus trims savaitėms sudėtų atskirą skyrių Valentino dienos prekėms (gera atmintimi pasigirti negaliu, tai jeigų ką, pataisykit). Šiemet tai įvyko. Prekybininkus labai lengva suprasti, jiems reikia tokių dienų, nes stipriai išauga pardavimas, ir dėl to yra kuriama apskritai masinė psichozė. Bet gaila, kad žmonės tam pasiduoda. Prie viso to prisideda ir kitų parduotuvių išskirtiniai pasiūlymai Valentino dienos proga, arba apskritai, pasipiršimas per Valentino dieną prie stendo, kuris atsirado per Akropolio konkursą (galima ginčytis, bet man čia panašaus lygio, kaip pasipiršimas nusileidusiame Wizzair lėktuve, 50km už Paryžiaus, kad po to galėtų anūkams pasakoti, kaip romantiškai senelis pasipiršo močiutei Paryžiuje :))
Labai juokinga pasirodė Facebooke pamatytos kelios nuotraukos, kuriose merginoms slapti gerbėjai padovanojo po ne vieną rožę, plius visokių saldainių ir t.t. Na, džiugu, kad merginoms tokie dalykai pakėlė nuotaiką. Tik man tie gerbėjai tokie juokingi pasirodė. Galima sakyti, kad aš labai netikiu altruistiška tokia meile, bet nu tipo, nusiunti panai gėlių, visokių ten fainų dalykų, ir net nepasakai, kad tai nuo tavęs, ir po to vėl sau gyveni galvodamas, o gal ji suprato, o gal ji man dabar parašys ir t.t.? O gal ji nesuprato, pagalvojo, kad tai nuo kito vaikino, parašė jam, jis pamąstė, kad gal čia gerai gavosi, ir apsimetė, ir db vaikšto su ja į pasimatymus? :)) Aišku perdedu, bet man tiesiog juokinga. Tokiu atveju būtų paprasčiau būti vyru, nueiti pas ją su tom gėlėm ir pasveikinti. :) Ok, kai kuriais atvejai tai tikrai neturėtų būti lengva, ypač kai žmonės nėra įsitikinę, kad kitas žmogus kažką jaučiu. Bet bent jau žinosi, ir vat, gali būti taip, kad ta pati Valentino diena taps puikiu prisiminu ir draugystės pradžia :)
Apskritai, didžiąja dalimi Valentino diena yra svarbi moterims, ne vyrams. Tai moterims kelia paniką, kad jos yra vienos, ir o dieve, bus vienos per Valentino dieną. Kaip jos tai išgyvens? O tai kaip mielosios moterys tai išgyvena likusias 364 dienas? Labai mane prajuokina internete populiari frazė: "Nesijaudink, kad per Valentino dieną esi vienišas ir tavęs niekas nemyli. Tavęs niekas nemyli ir likusias 364 dienas per metus". Iš moterų kyla didžioji dalis depresijų ir negatyvių minčių prieš Valentino dieną, taip pat tų pačių blogų įrašų, internetinių pokštų, realiai ne viename seriale paminėta situacija, kaip prieš Valentino dieną moteris depresuoja. Visa tai dalinai paskatina ir merginos, kurios masiškai kelia nuotraukas į Facebooką su savo mylimųjų staigmenomis. Iš vienos pusės tai atrodo faina ir miela, jos tiesiog nori pasidžiaugti savo laime su kitais. Iš kitos, tai primena kažkokias varžybas. Nesu girdėjęs tokios situacijos, bet atrodo, kad nenustebčiau, jei kokiam vaikinui būtų sudėtingoka finansinė situacija tuo metu, ir jisai padovanotų iš savo paskutinių lėšų tarkim rožę kokią vieną merginai, ir mergina dėl to susiparintų, kad negali net pasauliui parodyti nieko, ir neprisirinkti daugiau Like. Žinoma, vėl perdedu, bet, kartais taip gali pasirodyti :) Žinoma, tai tikrai taikau ne visoms merginoms, ir žinoma pripažįstu, kad yra ir tokių vaikinų.
Dar vienas aspektas tai būtų tas, kad Valentino diena kai kuriems vyrams yra maždaug: "Ai, nupirksiu gėlių, atsikabins ir po to galėsiu vėl nekreipti dėmėsio". Labai nemėgstu to, kad gėlės yra perkamos tik tada, kai reikia, ir net nenorima daryti kažkokių staigmenų, bei stengtis. O tokios šventės tam yra puiki proga.
Taigi realiai didžiausias Valentino dienos minusas yra tas, kad nemažai daliai žmonių tai yra labai niūri diena. Ok, galim sakyti, kad jie patys kalti, bet reikėtų pabrėžti, kad visgi žmonės linkę pasiduoti aplinkai, žiniasklaidai, ir t.t., ir net tokie, kuriems atrodo, kad nesvarbu, gali tą dieną nesijausti itin gerai.
Tačiau, reikia pripažinti,kad ši diena turi ir pliusų. Eidamas pro gėlių turgelį mačiau, kiek daug vyrų eina pirkti gėlių savo antrosioms pusėms. Kažkaip pajutau tą atmosferą, kad va, o gal ir gerai, kad yra ta diena. Galbūt, jei šios dienos nebūtų, kai kurios moterys gėlių gautų tik per gimtadienius, ar panašiai. Taip pat pagalvojau, kad tuo pačiu tai diena, kai visgi nemaža dalis žmonių stipriai džiaugiasi, ir yra tiesiog laimingi, ir gali paminėti savo buvimą kartu.
Todėl apskritai sakant, pakeisčiau požiūrį į Valentino dieną tokiu atveju, jei ji taptu kažkuo tokiu - paprasta, dviejų žmonių buvimo kartu diena, tačiau tuo pačiu visi vieniši žmonės tą nesijaustų blogai. Ir ypač tada pakeisčiau, jei verslininkai nebedarytų sau iš to pinigų. Kai pagalvoji - idealiame pasaulyje, gal ir įmanoma :D
P.s. Negalvokit, kad aš toks blogas, ir visa tai aiškinau savo antrai pusei bei iš principo atsisakiau susitikti Vasario 14-ąją. Buvau vienas iš tų žmonių, kurie ėjo į gėlių turgelį ieškoti gražių rožių. Tačiau taip pat nepamirštu to daryti ir be progų. Kitaip abejoju, ar turėčiau teisę visą tai dabar rašyti :))
Tam kartui tiek :)
Užsisakykite:
Pranešimai (Atom)