:))

Šiandien baigėsi veikla, kuriai atidaviau visus metus. Ir ne šiaip sau, o nuoširdžiai, ir tikrai skyriau visą laiką. Jausmas įdomus. Iš tikro džiaugiuosi, kad tai baigėsi, turėsiu progų save realizuoti kitur. Aišku šiek tiek liūdna, bet.. Natūralu :) Neveltui sakoma, kad vienos veiklos pabaiga yra vartai į visokias kitokias veiklas. :))

Beje, jums būna, kad kai rūkote kaljaną vienas, išeina išpūsti nerelialius dūmus. Kai rūkau su kuom nors, geriausiu atveju išeina rutuliukas, bet kai vienas.. Ką tik išpūčiau Eifelio bokštą :))

Apie viską, apie nieką

Neseniai Hanerietė rašė, kad jai jau pavasaris. Oficialiai. Teko su ja šnekėti po to, nepatiko jai toks pavasaris. Dar pats švelniai pasišaipiau, kaip tau pavasaris, su 25cm sniego. Ir daugumai žmonių nepatinka toks pavasaris. O man patinka. Jau senokai. Net su malonumu stebėjau, kaip auga sniego kalnai, nes snigo tikrai gražiai. :)) Kodėl man pavasaris? Nesvarbu, kad pilna sniego, bet man užtenka to, kad vėlai temsta, ir retkarčiais išlenda visai maloni saulė. Šiandien mačiau, kaip šeima (mama, tėvas, du vaikai) statė du senius besmegenius, ir uždėjo jiems lb gražias šypsenas. Galėtų visi žmonės dabar taip atrodyti. Ne proto atžvilgiu, savaime aišku, bet su šypsenom. :) Db sėdžiu, rūkau kaljaną, ir galvoju, kaip man db faina. Šiaip. Tiesiog.
Taip pat pavasaris, nes pradėjau pirkti vasarinius rūbus. Būčiau pana, prisifotkinčiau, ir parodyčiau, koks aš gražus, bet kažkaip nedera. Laikausi stereotipų tam tikrų :D

Kaip žinia, dauguma idėjų gimsta netikėtai. Aš visad primąstau, apie ką reikia parašyti blogą, kai pusiau sapnuoju, pusiau galvoju. Tik aišku, kad tokių dalykų niekad nepamenu. Neseniai pagalvojau apie vieną dalyką, ir net sugebėjau jį užsirašyti. "Laimės infliacija". Paimsiu pavyzdį iš kažkada skaitytų žodžių, tiksliai nepamenu, bet esmė tokia: "Seniau, žmonės būdavo laimingi, gaudami naują porą batų iš užsienio. Jiems to užtekdavo minimum mėnėsiui, ir tai jiems visą laiką teikdavo džiaugsmą. Tuo tarpu dabar panašų džiaugsmą suteikia nauja mašina, ar namas". Esmė tokia :) Iš asmeninių patyrimų negaliu lyginti to, nebent prisiminus vaikystę, kai žurnalas "Naminukas" man būdavo džiaugsmas keturiom dienom. Didžiulis. Dabar, nusipirkęs tarkim rūbų, tą džiaugsmą jaučiu dvi valandas. Planuoju pirkti Galaxy S III, tačiau irgi susimąstau, įdomu, kiek aš juo pasidžiaugsiu. Gal savaitę? :) Žinoma, nešneku apie tokius dalykus, jog turim būti laimingi, nes turim stogą virš galvos, ir maisto šaldytuve, nes to neturi milijardai. Pats esu iš žmonių, kurie sutinka su ta fraze, kad danties skausmas man yra žymiai reiškimingesnis dalykas, nei kažkiek tai žmonių mirtys Afrikoje. Bet mažais dalykais galim pasidžiaugti ir dažniau. :) Čia turbūt apskritai visuomenės bėda. Kaip kad tenka internete perskaityti, kaip šiuolaikinis jaunimas (paaugliai), būna nelaiminga, kad gavo ketvirtą, o ne penktą Iphone, ir nekenčia viso gyvenimo. Reiškia situacija šiuo klausimu tik blogėja. :))

Dabar dalyvauju labai įdomiuose mokymuose. Oficialiai verslumo, bet šneka ir apie motyvacijas, ir t.t. Įsiminė diskusija, kai lektorius pasakė, kad kiekvienas galime daryti, tai ko iš tikro norime, ir viena mergina pasakė, kad gi neįmanoma, kaip čia taip.. Supratau, kaip mano požiūris į gyvenimą skiriasi nuo kitų žmonių :)

Tam kartui tiek. Mėgaukitės pavasariu :))