Neseniai Hanerietė rašė, kad jai jau pavasaris. Oficialiai. Teko su ja šnekėti po to, nepatiko jai toks pavasaris. Dar pats švelniai pasišaipiau, kaip tau pavasaris, su 25cm sniego. Ir daugumai žmonių nepatinka toks pavasaris. O man patinka. Jau senokai. Net su malonumu stebėjau, kaip auga sniego kalnai, nes snigo tikrai gražiai. :)) Kodėl man pavasaris? Nesvarbu, kad pilna sniego, bet man užtenka to, kad vėlai temsta, ir retkarčiais išlenda visai maloni saulė. Šiandien mačiau, kaip šeima (mama, tėvas, du vaikai) statė du senius besmegenius, ir uždėjo jiems lb gražias šypsenas. Galėtų visi žmonės dabar taip atrodyti. Ne proto atžvilgiu, savaime aišku, bet su šypsenom. :) Db sėdžiu, rūkau kaljaną, ir galvoju, kaip man db faina. Šiaip. Tiesiog.
Taip pat pavasaris, nes pradėjau pirkti vasarinius rūbus. Būčiau pana, prisifotkinčiau, ir parodyčiau, koks aš gražus, bet kažkaip nedera. Laikausi stereotipų tam tikrų :D
Kaip žinia, dauguma idėjų gimsta netikėtai. Aš visad primąstau, apie ką reikia parašyti blogą, kai pusiau sapnuoju, pusiau galvoju. Tik aišku, kad tokių dalykų niekad nepamenu. Neseniai pagalvojau apie vieną dalyką, ir net sugebėjau jį užsirašyti. "Laimės infliacija". Paimsiu pavyzdį iš kažkada skaitytų žodžių, tiksliai nepamenu, bet esmė tokia: "Seniau, žmonės būdavo laimingi, gaudami naują porą batų iš užsienio. Jiems to užtekdavo minimum mėnėsiui, ir tai jiems visą laiką teikdavo džiaugsmą. Tuo tarpu dabar panašų džiaugsmą suteikia nauja mašina, ar namas". Esmė tokia :) Iš asmeninių patyrimų negaliu lyginti to, nebent prisiminus vaikystę, kai žurnalas "Naminukas" man būdavo džiaugsmas keturiom dienom. Didžiulis. Dabar, nusipirkęs tarkim rūbų, tą džiaugsmą jaučiu dvi valandas. Planuoju pirkti Galaxy S III, tačiau irgi susimąstau, įdomu, kiek aš juo pasidžiaugsiu. Gal savaitę? :) Žinoma, nešneku apie tokius dalykus, jog turim būti laimingi, nes turim stogą virš galvos, ir maisto šaldytuve, nes to neturi milijardai. Pats esu iš žmonių, kurie sutinka su ta fraze, kad danties skausmas man yra žymiai reiškimingesnis dalykas, nei kažkiek tai žmonių mirtys Afrikoje. Bet mažais dalykais galim pasidžiaugti ir dažniau. :) Čia turbūt apskritai visuomenės bėda. Kaip kad tenka internete perskaityti, kaip šiuolaikinis jaunimas (paaugliai), būna nelaiminga, kad gavo ketvirtą, o ne penktą Iphone, ir nekenčia viso gyvenimo. Reiškia situacija šiuo klausimu tik blogėja. :))
Dabar dalyvauju labai įdomiuose mokymuose. Oficialiai verslumo, bet šneka ir apie motyvacijas, ir t.t. Įsiminė diskusija, kai lektorius pasakė, kad kiekvienas galime daryti, tai ko iš tikro norime, ir viena mergina pasakė, kad gi neįmanoma, kaip čia taip.. Supratau, kaip mano požiūris į gyvenimą skiriasi nuo kitų žmonių :)
Tam kartui tiek. Mėgaukitės pavasariu :))
O aš savo s3 džiaugiuosi jau ketvirtas mėnuo. Vis nudžiungu prisiminusi ką turiu :)
AtsakytiPanaikintiBet va toks pavasaris kaip šiandien, tai man labai labai patiko. Vaikščiojau gatvėmis šlapiais batais, bet išsišiepusi nuo tokios saulės dozės :)
Gal tu išskirtinė asmenybė šiuo klausimu :))
AtsakytiPanaikintiMhm.. Nereikėjo per balas vaikščioti, nebūtų šlapi žinok.. Čia šiaip, patarimas, į ateitį. :D
Tai kad nelabai įmanoma buvo rasti kokį kelią ne per balas :)
AtsakytiPanaikintiKaip smagu suvokti,kad bent jau moku džiaugtis pavasariu ir saule!Drįsčiau sakyti,kad tai man atneša daugiau laimės nei kažkoks įsigytas daiktas.
AtsakytiPanaikintiO dėl laimės infliacijos...Jei jau nauji pirkiniai ar dovanos mums neatneša džiaugsmo,tai gal po truputį grįšim prie to,kad labiau įvertinsim žodžius,jausmus,bendravimą.Ginčytina nuomonė,bet pasvajoti galima.
Anonime, moki džiaugtis pavasariu ir saule, bet visai nemoki žiema :)) O aš kaip tik galvoju, kad einama link to, kad pirksim vis daugiau ir daugiau, ieškodami tos laimės ir džiaugsmo. Nekaip nuskambėjo :D
AtsakytiPanaikintiPirmiausia, tai gaila, kad laikaisi stereotipų, nes labai norėčiau pamatyti tavo derinukų://:D Ne, o jei rimtai, tai patiko pavadinimas "Laimės infliacija". Bet aš irgi pritarčiau anonimui. Apskritai, manau, kad jei jau prekės mus nebetenkina, tai reiškias, mes jau pakilom vienu laipteliu aukščiau, mes jau esam patenkinę savo fiziologinius poreikius, gal dabar metas pereiti prie savirealizacijos? Na bet aišku kiekvienas savaip spręs šitą problemą, kitas pirks kol išgalės, o kitas mąstys kaip kitaip jam tą džiaugsmą sau suteikti.
AtsakytiPanaikintiPrivertėt susimąstyti, o gal iš tikro visuomenė protingėja, bet šiek tiek kitaip į šią situaciją žiūriu. Mano nuomone neinama prie to, kad vertinsim labiau žodžius jausmus, bet einama prie to, kad norim vis daugiau, ir vis labiau nepasitenkinam, todėl norim dar daugiau :)
AtsakytiPanaikintiAišku su jūsų nuomone labiau norėčiau sutikti :D