2013 m. birželio 16 d., sekmadienis

Apie klaidas

Eidamas namo šiandien vieną dainą įsijungiau (tiksliau ji pati įsijungė), ir susimąsčiau. Apie klaidas. Jei ką, daina tai Depeche Mode "Wrong". Aišku sunkoka perteikti mintis taip, kaip jos buvo pirminiam variante, bet pamėginsiu. Nes įdomu.

Visiems būna, kad padarom klaidų. Kai kurias klaidas greit suprantame, ir ištaisome. Kai kurias greit suprantame, ir nebetaisome. Kai kurias suprantam, kai jau nebegalim taisyt, ir būna per vėlu. O kai kurių matyt nesuprantam, ir nenorim suprast. Kiek daug pasirinkimų.. Taip pat yra klaidos, kurias kaip sakoma norėtusi pakartoti.. Tik na.. Aš nežinau, ar tai klaida tada. Racionaliai taip. Žinai, kad to nereikėjo daryti, nes tas, tas, tas.. Bet jei nesigaili ir nori pakartoti.. Čia ne klaida. Čia tiesiog savotiškas poelgis.

Ilgoka įžanga.. Apie ką masčiau aš? Kas geriau.. Suvokti, kad tu padarei klaidą, kai jau buvo per vėlu ją ištaisyti, ar kažką pakeisti, ar nesuvokti, kad tu padarei tą klaidą.. Klausimas atrodo kaip ir aiškus. Bet pamąsčiau vistiek įsigilinti.

Ką tu gauni, kai sužinai, kad padarei klaidą, kai jau per vėlu ką nors keisti. Tarkim mano atveju (bet taip nėra), suprasčiau, kad viskas, aš įstojau ne ten, kur norėjau, aš čia nebeturiu perspektyvų, ir viskas, žlugimas šiuo klausimu (paėmiau švelnų atvejį gan). Jei aš tai suprantu, kokia man nauda iš to, ir kokie minusai? Visų pirma, matyt minusas, kad aš turiu pripažinti savo klaidą. Kad aš pats kaltas, kad aš čia stojau, ir viskas priklausė tik nuo manęs. Imant stipresnius atvejus, tarkim skyrybos santuokoje, ar išmetimas iš darbo, toks prisipažinimas sau žmones gali sugniuždyti. Nes kaltinant kitus, bet ne save, lengviau. Tiesiog, toks pripažinimas sau sugniuždo. Tiesą sakant, pats esu visgi už tai, kad turi suprasti, kad padarei klaidą, ir prisiimti kaltę. Todėl sunkoka sugalvoti daugiau minusų. O kokie pliusai? Tobulėjimas. Situacijos realus suvokimas. Visad lengviau kaltinti kitus dėl visko, ir tiesą sakant, daug kas taip daro. Kalta valdžia, darbdavys, mama, žmona, vyras, kasininkė parduotuvėj, bet ne aš. Bet tie žmonės, kurie tai daro.. Mhm. Pašnekėkim apie tai, kokius jie mato pliusus tokiam elgesy.
Visų pirma, jie visad dėl visko yra teisūs (jų pačių nuomone). Koks iš to pliusas? Kyla pasitikėjimas savimi, tu supranti, kad tu viską žinai geriau, ir klysta tik kiti. Taip pat, kritinėm situacijom jie gali būti ramesni vien dėl to, kad jie supranta, kad viską blogai padarė ne jie. Iš esmės tai mažiau jaudinimosi dėl savęs. Taip sakant saviapgaulė. Bet man ji panaši į tą, kai sedėdamas prie -40 lauke, tu kartoji, kad tau šilta, ir viskas yra puiku. Kitaip sakant neveda į gerą.

Atrodo, kad pirmas variantas žymiai geresnis, ar ne? Suprasti, kad tu kažką padarei blogai ir tai taisyti? Tik liūdna, kad labai daug žmonių daro atvirkščiai. Kodėl? Klauskit jų. Tik man rodos jie neatsakys, nes to nesupras :))

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą